Jeigu netekote darbo ir pajamų, tapo sunku išlaikyti šeimą, galite pasinaudoti valstybės teikiama parama: darbo paieškos išmoka, nedarbo socialinio draudimo išmoka, ilgalaikio darbo išmoka ar pinigine socialine parama nepasiturintiems.
DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.
Darbo paieškos išmokos negalės gauti asmenys, kurie turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ar kai jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs. Išmoka nemokama ir tuo atveju, jeigu asmuo pradeda dirbti ar dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Darbo paieškos išmoka nebus skiriama studentams, profesinių mokyklų mokiniams ir kt., kurie ką tik užsiregistravo Užimtumo tarnyboje turėdami tikslą gauti šią išmoką.
Nutraukus karantiną ar ekstremalią situaciją, po 1 mėnesio nutruks ir šios išmokos mokėjimas. Numatomas skiriamos ir mokamos darbo paieškos išmokos dydis – 33 proc. minimaliojo mėnesinio atlyginimo (MMA), galiojusio tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama. Pavyzdžiui, jeigu MMA yra 642 eur, išmoka sieks apie 212 eurų per mėnesį.
NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKA. Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, sulaukti pasiūlymų dalyvauti mokymuose, taip pat pateikti prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurią skiria ir moka „Sodra“. Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galima pateikti ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje.
Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų. Jeigu darbo netekęs žmogus neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio privalo savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas.
Norėdami gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, turite registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama 9 mėnesius. Šią išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Pastovią nedarbo socialinio draudimo išmokos dalį sudaro 23,27 proc. MMA, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nuo 2021 metų pastovioji dalis sudarys 149,39 euro.
Kintamoji šios išmokos dalis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio: pirmą-trečią mėnesiais ji sieks 38,79 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, o vėliau palaipsniui mažės.
Jeigu Užimtumo tarnyba asmeniui pasiūlo tinkamą darbą ar aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nedarbo socialinio draudimo išmokama nemokama.
ILGALAIKIO DARBO IŠMOKA. Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.
Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:
- 5-10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.
- 10-20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
- Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.
Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.
Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.
PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA NEPASITURINTIEMS. Su finansiniais sunkumais susidūręs asmuo į savo savivaldybę gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. 2021 metais teisę į socialinę pašalpą įgis asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršys 140,8 eurų.
Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma dalis darbinių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl koronaviruso pandemijos pabaigos. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršis nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
