6.9 C
Neringa
2024 / 03 / 28

Chemija Lietuvoje: ar greitai turėsime Nobelio premiją?

Ar jau skaitėte?

Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro Kareivos, per tiek metų šis mokslas Lietuvoje turėjo ir nuosmukio laikotarpių, ir pasaulyje pripažintų specialistų, ženkliai prisidėjusių prie mokslo raidos. Solidaus jubiliejaus proga dekanas pasakoja apie dabartinę mokslo situaciją ir tai, kokių pasiekimų galime tikėtis ateityje.

- Reklama -

Ne tik mokslininkai, bet ir visuomenės veikėjai

Kalbėdamas apie daugiau nei per du amžius Vilniuje dirbusius chemikus, kaip ryškiausią mokslo žvaigždę prof. A. Kareiva įvardija iš Lenkijos kilusį Andrių Sniadeckį, ne tik įtvirtinusį tuometinės Chemijos katedros veiklą, bet ir, manoma, atradusį cheminį elementą rutenį. Vėliau, tarpukario laikotarpiu, universitetas veikė, bet ryškių mokslininkų arba pasiekimų iš to meto yra išlikę nedaug.

„Tik apie 1940-uosius metus mokslo žvaigžde tapo prof. Kazys Daukšas, kuris organizavo chemijos perkėlimą iš Vytauto Didžiojo universiteto į VU, atgaivino čia chemijos mokslą, buvo dekanas, buvo ne tik mokslininkas, bet ir mokslo organizatorius, pedagogas, visuomenei žinomas žmogus. Jis bendravo su rašytojais, poetais, kultūros veikėjais, važinėjo po visą Lietuvą skaitydamas paskaitas. Prof. K. Daukšas buvo žmogus, kuris pats nuoširdžiai ir daug dirbo ir savo jėgomis kūrė fakultetą“, – sako prof. A. Kareiva.

Paklaustas, ar turime tokių žmonių dabar, profesorius nedvejodamas atsako: „Iš chemikų – neabejotinai prof. Arūnas Ramanavičius. Jis yra pats geriausias turbūt ne tik tarp chemikų, bet ir tarp kitų mokslininkų, labai produktyvus žmogus. Jo mokslo darbai ir kiekybiniu, ir kokybiniu požiūriu Lietuvoje yra aukščiausio lygio, jis daug dirba ir su užsienio partneriais. Taip pat yra gavęs ir medalį už Lietuvos gynimą Sausio 13-osios įvykių metu, kada buvo sužalotas. Metus gydėsi, gulėjo patale, bet atsitiesė ir yra vienas ryškiausių Lietuvos mokslo žmonių.“

Lietuviai – vienoje gretoje su Europos mokslininkais

Kalbėdamas apie dabartinius laikus prof. A. Kareiva pabrėžia, kad labai daug mokslininkams duoda tarptautiniai mainai ir programos. Anot jo, tiek studentams, tiek mokslininkams tai yra būtina: „Jeigu tokių programų nebūtų, būtumėm visiškam Europos užnugary. Jos leidžia kvėpuoti, matyti viską, kas vyksta pasaulyje, laikyti ranką ant mokslo pulso. Bet to neužtenka, kad labai išsiveržtum į priekį. Mūsų visi pasiekimai jeigu ir yra, tai tik dėl to, kad bendradarbiaujam su kitais Europos ir pasaulio universitetais, – sako dekanas. – Tai yra labai svarbu. Jau praėjo tie laikai, kai vienas mokslininkas galėjo atsisėdęs kažką sukurti, kai koks nors vienišius chemikas galėjo kažko pasiekti. Tiksliuosiuose moksluose būdamas vienas esi pasmerktas.“

Anot mokslininko, būtent dėl tarptautinio bendradarbiavimo galimybių Lietuva jau nebėra laikoma užkampiu, o atliekami tyrimai neatsilieka nuo kitų pasaulio universitetų: „Nepriklausomybės pradžioje lietuviai buvo šioks toks užnugaris, bet dabar jau tikrai ne. Ir kitose srityse, pavyzdžiui, lazerių, biotechnologijos, esam pasiekę daugiau nei kai kurie Vakarų universitetai, tampame vos ne tų sričių centrais, čia atvyksta doktorantai, mokslininkai atlikti tyrimų. Mes patys, kaip fakultetas, turim labai daug naujausios aparatūros, kurią naudojam, ir gauti rezultatai smarkiai nenusileidžia užsieniui“, – sako prof. A. Kareiva.

- Reklama -

Vis dėlto, pasak jo, su pačiais geriausiais universitetais, tokiais kaip Harvardas, kuriuose skiriamos lėšos ne tik aparatūrai, bet ir reagentams bei kitoms priemonėms yra daug didesnės, lygintis negalima. „Bet tikrai ne visiems nusileidžiame. Kitose šalyse vyriausybės irgi negali visų universitetų remti vienodai. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra gal 7 universitetai, kurie labai išsiskiria iš kitų savo pasiekimais, gauna daug vyriausybės dėmesio, o kiti nėra kažkokio labai įstabaus lygio. Dabar buvom Leipcige. Sakyčiau, gal jų fakulteto pastatas naujesnis, šiltesnis, bet aparatūros jie turi tikrai ne daugiau negu mes“, – sako prof. A. Kareiva.

Nobelio premija – ir politinis sprendimas

Nors lietuviai chemijos mokslo srityje ir turi kuo didžiuotis, prof. A. Kareiva į galimybę Lietuvoje turėti chemijos Nobelio premijos laureatų žiūri gana skeptiškai.

„Kartais tai yra ir politiniai sprendimai. Kartais mokslinių darbų tematika yra panaši, bet skiriamos premijos didelių valstybių mokslininkams, mažoms šalims jas gauti sunkiau“, – sako chemikas. Anot jo, čia labai svarbi yra mokslo sklaida, o tam reikalingas tinkamas finansavimas.

„Norint daugiau rodytis, reikia turėti finansų, dalyvauti simpoziumuose, konferencijose, susirinkimuose. O tam reikia turėti pinigų. Yra turtingi universitetai, kurie ir gauna apdovanojimus. Jie nusprendžia remti, nominuoti, visur siūlyti vieną žmogų, tai taip jį ir „prastumia“. Apskritai mokslo sklaidai įstatymuose turi būti atskira eilutė, skiriami atskiri pinigai. Kadangi nesame turtinga valstybė ir negalim tikėtis iš valstybės tokios paramos, neturim mes tiek pinigų. Be to, kiti dalykai, pavyzdžiui, studijų organizavimas, taip pat yra brangūs, o sklaida, mano manymu, nėra didžiausios svarbos dalykas, nors ir labai svarbus“, – aiškina prof. A. Kareiva.

Anot Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano, chemijos mokslo pažangą visoje Europoje stabdo ir žmogiškųjų išteklių problema – chemijos mokslas nėra toks populiarus kaip teisė, medicina ar ekonomika.

„Stokholmo universitete dauguma magistrantų, doktorantų yra kilę iš Rytų šalių, o ne iš Švedijos. Taline tendencijos irgi panašios. Vadinasi, problemos visur tos pačios – ne tik Lietuvoje chemijos mokslas yra mažiau populiarus negu kiti. Nors chemijos specialistai reikalingi bet kokiai pramonės sričiai, gamybai, žmogiškųjų išteklių problemą turi visa Europa. Be to, universitetai negali konkuruoti mokslininkų atlyginimais su privačiomis įmonėmis, tad tai labai didelis minusas doktorantams“, – sako prof. A. Kareiva.

Liudmila Januškevičienė
Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus
Viešosios komunikacijos projektų vadovė
Vilniaus universitetas

TOP naujienos

„Iki“ pataria: padarykite gerą pirmąjį įspūdį: 5 idėjos, kaip nebrangiai ir originaliai papuošti šventines dovanas

Dovanų pakavimas gali būti tiesiog viena iš šventinės rutinos dalių, tačiau tereikia žinoti keletą gudrybių – ir procesas bus žymiai paprastesnis, o dovana atrodys...

„iPhone 15“ ir naujos „PlayStation“ konsolės: 4 „karščiausi“ įrenginiai, kurių sulauksime dar šiemet

Nors dienos šviesą šiemet jau išvydo daugybė išmanių įrenginių, didysis jų pristatymų maratonas dar tik laukia rudenį. Jau po kelių savaičių mūsų lauks svarbių...

Šv. Agotos dieną švęskite su šviežia namine duona: dietologė išskyrė naudingiausią jos rūšį

Vasario 5 d. Lietuvoje minima Šv. Agotos arba Duonos diena. Tądien mūsų protėviųnamuose pasklisdavo kepamos duonos kvapas. Buvo tikima, jog šventinta duona turi stebuklingų galių, apsaugančių nuo gaisro,...

Nemalonūs pokalbiai su artimaisiais: kaip reaguoti į klausimus apie šeimos pagausėjimą ar vestuves?

Pasimatymas su seniai matytais artimaisiais ne visada gali būti malonus, ypač tada, kai kalba pasisuka apie vaikus ar vestuves. Specialistų klausiame, kaip reaguoti į...

Kodėl atkuriamose pelkėse reikia iškirsti medžius

Dalį visuomenės glumina klausimas, kodėl gamtininkai vienur sodina miškus, o kitur, ypač pelkėse, netgi ragina žmones dalyvauti talkose ir rauti atželiančias pušeles ir beržus. Į šį klausimą atsako mokslų daktarė botanikė Dalytė Matulevičiūtė, dirbanti...

Populiariausi vilniečių vardai, tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Tradiciškai, baigiantis metams, Vilniaus savivaldybė apžvelgia prabėgusius metus ir suskaičiuoja, kiek vilniečių gimė, kiek sukurta šeimų, baigiant dar vieną dešimtmetį ir pasitinkant 2020-uosius. Gruodžio mėnesio duomenimis, 2019 m. sostinėje iš viso gimė 6 540...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS