Kurėnai šimtmečius buvo neatsiejama Kuršių nerijos kraštovaizdžio ir vietos žmonių gyvenimo dalis. Dėl seklių marių vandenų šie laivai buvo statomi plokščiadugniai, pritaikyti žvejybai ir kroviniams gabenti. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo, pasitraukus seniesiems krašto gyventojams ir tradicinius burlaivius keičiant motoriniams laivams, kurėnai iš Kuršių marių beveik išnyko.

Svarbus kurėnų sugrįžimo etapas prasidėjo 1991–1993 metais. Tuomet menininkas ir kraštotyrininkas Eduardas Jonušas su pagalbininkais, remdamasis iš Vokietijos Brėmerhafeno muziejaus gautais autentiškais brėžiniais, atkūrė kurėną „Kuršis“. Tai buvo pirmasis po Antrojo pasaulinio karo pagal istorinius brėžinius atkurtas kurėnas, iki šiol plaukiojantis Kuršių mariomis ir tapęs vienu iš Neringos simbolių.

Po daugiau kaip trijų dešimtmečių šis darbas Neringoje tęsiamas. Šiandien Gintaro įlankoje statomo kurėno „Rėza“ projekto iniciatorius – Dominykas Chlebinskas, o laivas kuriamas remiantis istoriniais šaltiniais, brėžiniais ir tradicinėmis laivadirbystės technologijomis.

„Gintaro įlankoje iš tiesų vyksta istoriniai darbai – po kelių dešimtmečių Neringoje vėl statomas Kuršių marių kurėnas. Kartu grįžta senosios laivadirbystės žinios, amatas ir gyvas ryšys su mariomis, šimtmečius formavęs šio krašto tapatybę. Ypač prasminga, kad tai vyksta Liudviko Martyno Rėzos 250-ųjų gimimo metinių metais ir tęsia Eduardo Jonušo pradėtą Kuršių marių laivybos paveldo gaivinimo darbą“, – sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Kvietimas į susitikimą su kurėno statytojais

Rugsėjo 25 d. 16 val., minint Europos paveldo dienas, Juodkrantės Gintaro įlankoje vyks atviras susitikimas su istorinio Kuršių marių burlaivio – kurėno „Rėza“ – statytojais ir meistrais.

Renginio metu bus galima iš arti apžiūrėti šiuo metu statomą kurėno dugną, susipažinti su laivo konstrukciniais sprendimais, tradicinėmis statybos technologijomis, naudojama mediena ir jos parinkimo principais. Meistrai papasakos apie praktinius darbo metodus, istorinius šaltinius ir brėžinius, kuriais remiantis kuriamas laivas.

Dalyviai taip pat daugiau sužinos apie kurėnų reikšmę Kuršių marių kultūrai ir istorijai, Liudviko Martyno Rėzos asmenybę bei Eduardo Jonušo indėlį sugrąžinant tradicinius burlaivius į Kuršių marias.

Tai reta galimybė iš arti pamatyti, kaip po kelių dešimtmečių Neringoje vėl gimsta kurėnas ir kaip gyvai perduodamos tradicinės laivadirbystės žinios bei amatas.

Kurėno atkūrimui ir pritaikymui plaukioti dalinį finansavimą skyrė Neringos savivaldybė.

Sekti kurėno statybos darbus galima „Facebook“ paskyroje Kurėnas Rėza.

Nuotraukos iš kurėno „Rėza“ projekto „Facebook“ paskyros,