Susitikimo metu aptarti svarbiausi šiandien Neringai kylantys finansiniai, infrastruktūros ir teisinio reguliavimo iššūkiai, kurių savivaldybė viena išspręsti negali. Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis Seimo nariams pristatė konkrečius pavyzdžius ir klausimus, kuriems reikalingas valstybės institucijų bei įstatymų leidėjų dėmesys.

„Labai vertiname tai, kad Seimo Neringos bičiulių grupė ne tik domisi mūsų klausimais Vilniuje, bet ir atvyksta į Neringą, nori problemas pamatyti ir išgirsti vietoje. Neringa yra nedidelė savivaldybė, tačiau dėl savo išskirtinės teritorijos, kurorto statuso ir didžiulių sezoninių lankytojų srautų susiduriame su klausimais, kurių sprendimai dažnai priklauso ne tik nuo mūsų. Todėl toks tiesioginis dialogas su Seimo nariais mums yra labai svarbus. Tikimės, kad šiandien iškelti klausimai virs konkrečiais sprendimais“, – sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Seimo laikinosios Neringos bičiulių grupės pirmininkas Andrius Bagdonas, pradėdamas susitikimą, pabrėžė, kad vizito tikslas – išgirsti savivaldybės keliamą problematiką ir aptarti klausimus, kuriems sprendimų reikia ieškoti nacionaliniu lygmeniu.

„Turime gerą progą išgirsti, ką per šį laikotarpį pavyko nuveikti, ir, žinoma, kokių klausimų kyla, su kuo Neringa susiduria. Norime išgirsti problematiką ir kartu ieškoti sprendimų“, – susitikimo pradžioje kalbėjo Seimo narys, Neringos bičiulių grupės pirmininkas Andrius Bagdonas.

Neringa valstybei sumoka daugiau, nei lieka savivaldybei

Vienas pirmųjų mero iškeltų klausimų – Neringai tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis. Šiuo metu savivaldybei tenka 29,22 proc. iš Neringos gyventojų surenkamo GPM. Meras atkreipė dėmesį, kad kartu Neringai tenka išlaikyti kurorto infrastruktūrą, kuri didžiąją metų dalį aptarnauja ne tik vietos gyventojus, bet ir gerokai didesnius lankytojų srautus.

Vasaros mėnesiais savivaldybės infrastruktūros ir administraciniai krūviai išauga kelis kartus, tačiau administraciniai ir finansiniai ištekliai lieka skaičiuojami pagal nedidelį nuolatinių gyventojų skaičių.

Teisiniai reikalavimai paliečia dešimtmečius veikiančius šeimos verslus

Daug dėmesio susitikime skirta teritorijų planavimo ir žemės naudojimo reguliavimui. Neringoje pasitaiko vis daugiau situacijų, kai patalpose kavinių veikla ar prekyba rūkyta žuvimi gali būti vykdoma, tačiau dėl žemės sklypo naudojimo būdo ta pati veikla lauke tampa negalima – klientų negalima aptarnauti ne tik terasoje, bet ir tiesiog prie lauko staliukų. Meras Seimo nariams pateikė konkrečius Preilos, Pervalkos, Nidos pavyzdžius, kai dėl šiandieninio reguliavimo su veiklos tęstinumo grėsme susiduria ne vieną dešimtmetį Neringoje veikiantys smulkūs šeimos verslai. Diskutuota ir apie statybos bei žemės naudojimo reikalavimų proporcingumą, kai palyginti nedidelės konstrukcijos ar istoriškai susiformavusios situacijos pagal galiojantį reglamentavimą sukelia sudėtingas teisines pasekmes.

Krantinių būklė ir pakrančių erozija

Dar viena svarbi tema – Neringos krantinių būklė ir Kuršių marių pakrantės erozija. Savivaldybės vertinimu, krantinių atnaujinimas ir apsauga reikalauja dešimtimis milijonų eurų skaičiuojamų investicijų, kurių nedidelė savivaldybė negali užtikrinti vien savo biudžeto lėšomis.

Susitikime taip pat pristatyta krašto kelio Smiltynė–Nida būklė, automobilių statymo problema ties Naglių gamtiniu rezervatu bei kiti klausimai, kuriems spręsti būtinas skirtingų valstybės institucijų bendradarbiavimas.

Susitikimo pabaigoje akcentuota, kad Neringa nesiekia išskirtinių privilegijų, tačiau jos specifika – UNESCO pasaulio paveldo teritorija, nacionalinis parkas, tarptautinis kurortas ir dideli sezoniniai lankytojų srautai – reikalauja sprendimų, kurie leistų suderinti gamtos ir kultūros paveldo apsaugą su čia gyvenančių žmonių, vietos verslo ir kurorto poreikiais.

„Norime ne išimčių Neringai, o sąlygų, kurios leistų išnaudoti jos potencialą ir kartu išsaugoti tai, dėl ko Neringa yra išskirtinė“, – apibendrino meras Darius Jasaitis.